Atgal

Kuo skiriasi karvės pienas nuo augalinio gėrimo?

Į naujienų sąrašą
Kuo skiriasi karvės pienas nuo augalinio gėrimo?

Kuo skiriasi karvės pienas nuo augalinio gėrimo?

2023 12 07
 Prof. R.Stukas paaiškino, kuo skiriasi karvės pienas nuo auglinio gėrimo, vadinamo pienu: saldainyje „Kregždutė“ kregždutės nėra – taip ir čia
 
„Jeigu stiklinėje esantis gėrimas yra baltos spalvos, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad tai – pienas“, – pabrėžia Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stukas. 
 
„Tai yra visai skirtingi produktai. Jeigu mes kalbame apie karvės pieną, tai iš tikrųjų yra pienas. Kai kalbame, skaitome ir girdime apie augalinį pieną, svarbu suprasti, kad tai yra prekinis produkto pavadinimas. Deja, ne visai teisingas ir gali klaidingi vartotoją“, – sako prof. R.Stukas. 
Pasak jo, kai kalbame apie pieną visada turime turėti galvoje, kad tai – gyvulinės kilmės maisto produktas. Visi kiti gėrimai – ne pienas.
„O augalinis maistas, t.y. gėrimai, negali būti pienas. Tokio pieno tiesiog nėra, o pats pavadinimas – susitarimo reikalas. Savo studentams aš kartais duodu pavyzdį: jeigu mes nusiperkame ir valgome saldainį „Kregždutė“, tai išvynioję jį iš popierėlio viduje mes nerasime kregždutės. Lygiai taip pat ir čia. Visai nesvarbu, kad ant pakuotės užrašyta migdolų ar dar kitoks augalinis pienas. Įsipylę iš jo į stiklinę gersime ne pieną“, – aiškino VU profesorius. 
Vartotojus jis ragino kritiškai vertinti produkto prekinį pavadinimą ir nepatingėti pasigilinti, kokia tikroji produkto prigimtis. Juolab, kad karvės pienas ir augaliniai gėrimai, vadinami pienu, savo sudėtimi ir kitomis savybėmis skiriasi iš esmės.
 
Vienintelis visavertis baltymų šaltinis
 
„Kai mes kalbame apie karvės pieną, tai jį vertiname kaip visavertį baltymų šaltinį. Taip yra todėl, kad šiuos baltymuose yra praktiškai visos amino rūgštys, kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Augaliniai baltymai nėra visaverčiai – juose nėra būtinųjų amino rūgščių. Be to, jų įsisavinimas yra žymiai prastesnis. Aišku, kaip rezervinį baltymų šaltinį juos taip pat galime vertinti. Bet tai nėra pagrindinis baltymų šaltinis“, – sakė prof. R.Stukas.
Pieno baltymų yra daugiau nei 20, kuriuos sudaro įvairios amino rūgštys. Pasak profesoriaus, jų nauda žmogaus organizmui seniai įrodyta įvairiais tyrimais. 
„Būtent todėl karvės ir kitame gyvulinės kilmės piene esantys baltymai yra vadinami visaverčiais“, – paaiškino pašnekovas.
Dalis vartotojų, rinkdamiesi karvės pieną, ieško liesesnio, įsivaizduodami, jog toks pienas – sveikesnis. 
Pasak prof. R.Stuko, karvės piene išties yra ir riebalų. Tačiau jų bijoti taip pat nereikia, aiškina mokslininkas. 
„Kai yra teikiamos rekomendacijos, kokie produktai sveikatai palankesni, o kokie ne, mintyse mes turime turėti visą žmogaus maisto racioną, visą jo mitybą. Yra toks posakis: „Nėra nei sveikų, nei nesveikų maisto produktų, tik sveika arba nesveika mityba.“ Kitaip tariant, viskas priklauso nuo to, kokie mūsų vartojamų produktų deriniai. 
Jeigu žmogus skiria dėmesį savo mitybai, ir jo mityba yra įvairi, visavertė, subalansuota, atitinkanti rekomendacijas, tuomet kiekvienas vartojamas produktas, kuo jis yra natūralesnis, tuo bus palankesnis ir geresnis žmogaus sveikatai“, – mintimis apie subalansuotą mitybą, kurioje yra ir karvės pienas, pasidalino prof. R.Stukas.
„Įsivaizduokite: žmogus valgo labai daug riebios mėsos, dešrų, labai daug riebalų naudoja maisto gamybai, ant duonos tepa labai daug riebalų... Tai aišku, kad jo mityboje bus per daug riebalų ir jam bus rekomenduojama rinktis produktus, kuriuose jų mažiau. Taip pat ir liesesnį pieną, – kalbėjo pašnekovas. – Bet, jeigu žmogus savo mitybą vertina kritiškai, sąmoningai renkasi maistą, tokiam žmogui drąsiai galime siūlyti tą tikrą natūralų, nenugriebtą pieną, kurio sudėtyje yra ir riebalų, ir baltymų, ir tas pats pieno angliavandenis – laktozė.“
 
Riebalai – vitaminų saugykla
 
Kodėl nereikėtų vengti riebaus pieno? Anot VU mokslininko, pieno riebalai yra biologiškai labai vertingi. 
„Į pieno riebalų sudėtį įeina sočiosios ir nesočiosios rūgštys – jų visų mums reikia. Svarbu, kad pieno riebaluose yra ištirpę vitaminai A, D, kurių Lietuvos gyventojams dažnai trūksta“, – kalbėjo pašnekovas, pridūręs, jog karvės piene daug ir B grupės vitaminų.
Riebesniame karvės piene yra ir į riebalus panašių medžiagų: pvz., fosfolipinai (leticinas, kefalinas), steroliai, kurie esant tam tikroms sąlygoms (pvz., ultravioletiniams spinduliams) taip pat virsta vitaminais. 
„Tam, kad mūsų organizme vyktų visi normalūs fiziologiniai procesai, mums reikia gauti visų medžiagų. Žinoma, viskas priklauso nuo kiekio“, – dar kartą akcentavo pašnekovas.
 
Kaip išsirinkti kokybišką pieną?
 
AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė 15min sakė, kad vartotojai be vargo atskiria kokybišką pieną, nes jo kvapas ir skonis skiriasi. 
„Pirma skiriamoji kokybiško pieno savybė – natūralus šviežio pieno skonis ir kvapas. Kokybiškas pienas neturi turėti specifinio virintam pienui būdingo saldoko skonio bei kvapo. Jei gerdami pieną jaučiate virinto pieno skonį bei saldumą, reiškia jis – perkaitintas ir nebeturi dalies vertingųjų savo savybių. „Dvaro“ pienas visada pasižymi natūraliu šviežio atšaldyto pieno skoniu“, – teigė pašnekovė.
Įtakos pieno skoniui turi įvairūs veiksniai, tačiau vienas svarbiausių – pieno perdirbimo technologija. „Dvaro“ pienas yra kruopščiai filtruojamas membraniniais keraminiais mikrofiltrais: šie mikroskopinių skylučių rėčiai tobulai sulaiko bakterijas, bet praleidžia mikroelementus, vitaminus ir nepažeidžia baltymų. Po filtravimo pienas pasterizuojamas ne aukštesnėje nei 74C temperatūroje. 
 
Esame genetiškai užkoduoti gerti pieną
 
Dalis vartotojų, kurie vietoje karvės pieno renkasi augalinius gėrimus iš riešutų, sėklų ar grūdų, sako, jog dabartinių Lietuvos gyventojų gyvenimas jau nebe toks kaip anksčiau. Tad ir mityba turėtų būti pasikeitusi – mums esą nebereikia tiek karvės pieno ir jo produktų. 
Prof. R.Stukas su tokia nuomone nesutinka. „Jau ir tarpukario Lietuvoje, ir dabar yra tyrimų, kurie rodo, kad Lietuvoje karvės pienas ir jo produktai visada buvo vartojami. Praktiškai kiekvieno gyventojo maisto racione jie buvo ir turbūt yra. Tai – tradiciniai mūsų krašto produktai, kuriuos vartoti mums sveika. Šiandien yra ir mokslinių tyrimų, kurie pagrindžia, kad net ir genetiškai yra perduodama mitybinė informacija. Tai, jeigu mūsų protėviai valgė tuos produktus, vadinasi, genetiškai ir mes esame užkoduoti juos valgyti. Todėl visada ir akcentuojama, kad reikia rinktis vietinius produktus, kurie mūsų organizmui yra priimtiniausi“, – kalbėjo VU Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius prof. R.Stukas. 
Pasak jo, vien dėl mados atsisakyti vartoti karvės pieną ir jo produktus tikrai nereikia. Kas kita, jeigu yra sveikatos problemų ar kitų objektyvių priežasčių.
„Jeigu žmogus netoleruoja laktozės, jis negali gerti saldaus pieno. Arba gal žmogus alergiškas? Bet ir tuo atveju jis turi pasirinkimą – gali gerti karvės pieną be laktozės. Jame laktozė yra suskaldyta, tačiau visos kitos mano minėtos biologiškai aktyvios medžiagos tokiame piene išlieka. Todėl, mano nuomone, karvės pienas be laktozės – geresnis variantas nei augalinis gėrimas“, – sakė prof. R.Stukas.
Nors sakoma, kad skoniai draugų neturi, tačiau, renkantis pieną, profesorius pataria ieškoti kuo natūralesnio produkto.
Na, o karvės pienas – vienas iš tų išlikusių natūralių produktų“, – kalbėjo mokslininkas.
 
Pasterizacija žemoje temperatūroje
 
Svarbu žinoti ir tai, kaip pienas pasterizuojamas – nuo to priklauso, kiek vertingųjų medžiagų jame išlieka. Kaitinant pieną aukštoje temperatūroje, keičiasi vertingųjų baltymų kokybė, t.y. jie keičia savo natūralią struktūrą ir tampa sunkiau įsisavinami.
Pasak specialistės, „Dvaro“ pienas pasterizuojamas žemoje temperatūroje, todėl jame yra išlaikomos visos naudingos pieno savybės, išsaugomi išrūginiai baltymai. Tokie baltymai vertingaisiais vadinami dėl to, kad juose gausu nepakeičiamų aminorūgščių – lizino, metionino, treonino bei cisteino. 
 
Šiemet vieno šalies universitetų atliktas tyrimas parodė, kad „Dvaro“ pienas išsaugo praktiškai visus sveikus baltymus. Natūralų ir vertingąsias savybes išsaugojusį „Dvaro“ pieną įvertino ir vartotojai Lietuvoje. Pirkėjai ypač vertina bei pasitiki „Dvaro“ kokybe, tad nieko keisto, jog, remiantis tyrimais, Lietuvos gyventojai dažniausiai perka būtent šį pieną.

Šaltinis: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/kuo-skiriasi-karves-pienas-nuo-auglinio-gerimo-vadinamo-pienu-saldainyje-kregzdute-kregzdutes-nera-taip-ir-cia-1028-2156802