Dvaras - 19 a. Lietuvos ūkio pažanga
Lietuvos dvarai nuo seno buvo svarbiausi diplomatijos, administracijos, kultūros puoselėjimo centrai, o didikai - pagrindiniai meno kūrinių, architektūros statinių, Lietuvos metraščių užsakovai bei mecenatai.
Chodkevičiai, Oginskiai, Pacai, Radvilos, Sapiegos, Tiškevičiai ir turtingieji bajorai savo dvaruose kaupė meno kūrinių kolekcijas, bibliotekas, dvaruose veikė teatrai, spaustuvės, ginklų arsenalai... Išsilavinimas, kurio dėka Lietuvos bajorai galėjo suprasti savo krašto privalumus, studijuoti ir perimti naudingą europinę ūkininkavimo patirtį, dvaruose visada buvo privalomu dalyku...
Joniškėlio dvaras, kuriame 1899–1917 m. veikė viena pirmųjų Lietuvoje žemės ūkio mokyklų.
19 a. Lietuvai panaikinus baudžiavą ir pereinant į rinkos ūkį, dvarai pirmieji įsigijo tobulesnių žemės ūkio padargų, mašinų, pradėjo diegti daugialaukę sėjomainą, melioraciją, auginti naujas augalų ir gyvulių veisles. Aktyviai pradėtos plėtoti prekinės žemės ūkio gamybos šakos – pienininkystė, sodininkystė, žuvivaisa, cukriniai runkeliai.
Dvarai pirmieji įsigijo tobulesnių žemės ūkio padargų, modernios 19 a. gamybos įrangos.
Dvarininkų tarpe populiarėjo specialus agrarinis išsilavinimas, - Joniškėlio dvare 1899 m. įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje žemės ūkio mokyklų! 19 a. Lietuvos dvaruose kūrėsi pirmosios manufaktūros, veikė dvarų pramonės įmonės. Antalieptės, Belvederio, Gruzdžių, Plungės ir kituose dvaruose XX a. pirmoje pusėje jau veikė ne viena žemės ūkio, pienininkystės, gyvulininkystės, bitininkystės mokykla.
Pienas dvarų pieninėms būdavo superkamas ir iš apylinkių.
Suvežtas pienas ruošiamas gamybai.
19 a. pabaigoje žemės ūkis pasuko pieninės gyvulininkystės kryptimi.
Darbininkės sviesto sukimo ceche.
Dvarininkų lėšomis kūrėsi pirmosios kooperatinės pieno perdirbimo bendrovės: Korevos Kukeliškės dvare įkurta „Unito“ kooperatinė pieninė, S. Bilevičiaus Janobilio dvare – „Pajauta“, Raseiniuose – „Fortūna“...
Darbininkės sviesto sukimo ceche.
Lietuvos dvarų pieninės daugiausia gamino aukštos kokybės eksportinį sviestą ir sūrį. Vasilčikovų Jurbarko dvare Aleksandravo palivarke įsteigta sūrinė savo produktus eksportavo net į Prancūziją!
Rankinius sviesto sukimo aparatus pakeitė modernūs, varomi garo mašinų.
1890 m. vien tik šioje sūrinėje buvo pagaminta apie 800 pūdų (13 104 kg) sūrio! Lietuviškas dvaruose pagamintas sviestas buvo gabenamas į Rygos ar Liepojos uostus, o iš ten eksportuojamas i Angliją.
Meistrai varškės ir sūrio slėgimo cechuose.
Lietuviškos dvarų pieninės dirbo pagal to meto modernias technologines galimybes – dvarininkai iš užsienio atsigabendavo moderniausios to meto angliškos, suomiškos ir vokiškos technikos, aparatų.
Tokie sūrio presai 19 a. palengvino
pienininkų darbą.
pienininkų darbą.
1893 m. Kuršėnų valsčiaus dvarininkai bendromis lėšomis J. Gruževskio Kuršėnų dvare įsteigė gana stambią pieninę, kurioje buvo 6 AG (arklio galių) mašina ir 60 kvadratinių pėdų paviršiaus garo katilas. Gamyboje pradėti naudoti separatoriai, presai.
Pieno separatoriumi grietinėlė atskiriama nuo pieno (XIX a. atvirukas).
Rūpindamiesi pienininkystės plėtra Lietuvoje, dvarininkai daug dėmesio skyrė pieninių galvijų veislių gerinimui. Iš Danijos, Olandijos ir kitų pienininkyste garsių kraštų į Lietuvą buvo gabenami geriausi to meto pieniniai galvijai - airširai, švicai, olandiai, holšteinai, simentaliai, vestfaliai, fiunai...- juos bandyta kryžminti su vietiniais. 19 a. pabaigoje vien Panevėžio apskrityje veikė ne mažiau, kaip 20 modernių garo mašinomis mechanizuotų garinių dvaro pieninių!
Pieninių karvių veislės pristatomos agronomo vadovėlyje.
Dvarų lėšomis įsteigtos žemės ūkio mokyklos kviesdavosi užsienio lektorius ir ruošė Lietuvai aukštos klasės specialistus.
Dvarų pieninėse dirbo kviestiniai ir vietiniai aukštos kvalifikacijos specialistai, savo darbo meistrai. 1910 m. Bubių dvare Dmitrijus Zubovas įsteigė pienininkystės mokyklą. Mederodės dvarą Vladimiras Zubovas XX a. pirmoje pusėje pavertė pavyzdinio ūkininkavimo Lietuvoje centru. J. Ivanovičiaus Pagojo dvaro pieninei nuo 1888 m. vadovavo danas O.Eibė, savo amato mokęsis Danijoje ir Švedijoje. 1891 m. dvare pradėjo veikti sviestininkystės ir gyvulininkystės mokykla, kurioje meistru dirbo pats O. Eibė, o vedėju E. Germanas, baigęs Rygos politechnikos mokyklos agronomijos skyrių.
Lietuvos dvarai kryptingai organizuotos modernios pienininkystės dėka pradėjo garsėti Europoje ir Rusijos imperijoje.
Mokiniai praktiškai su gamybos procesais galėjo susipažinti modernioje garo pieninėje. Pasak Lietuvos pienininkystės žinovo ir veikėjo E. Romerio, ši mokykla paskatino apylinkėse steigtis pieninėms, gaminusioms eksportini sviestą. Mokyklą baigę sviestininkystės meistrai dirbo kitų dvarų pieninėse: Mikševičiaus Drupiškėse, E.Romerio Tytuvėnų, Pševlockio Albinavos, taip pat kitose apskrityse, Lenkijos karalystėje, Ukrainoje ir net Sibire. 19 a. pabaigoje Lietuvos dvarai kryptingai organizuotos modernios pienininkystės dėka pradėjo garsėti Europoje ir Rusijos imperijoje.
Zubovams priklausę Ginkūnų dvaro pastatai
Pieno pasterizavimo kamera
Pagojaus dvaras, kuriame veikė pieninė ir sviestininkystės mokykla
Po 1922 m. žemės reformos Lietuvos dvarai susmulkėjo, sumažėjo jų pajamos, dvarų kultūra pamažu užleido vietą miesto kultūrai.
Lemiamą smūgį Lietuvos dvarams sudavė sovietinės valdžios veikla nukreipta į dvarų, kaip kapitalistinės kultūros židinių, visišką sunaikinimą: 1940–1941 m. likviduojant dvarus buvo nacionalizuotos jų kultūros vertybės, 1944–1953 m., per vadinamąją sovietinę kultūrinę revoliuciją, valdžios nurodymu buvo naikinamas ne tik dvarų kultūros palikimas, bet ir kai kurie jau patekę į muziejus eksponatai.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imta iš naujo rūpintis išlikusiu dvarų palikimu,- juos bandoma atgaivinti.
„DVARO“ puoselėja Lietuvos dvarų pienininkystės tradicijas:
studijuoja išlikusius šaltinius ir šiuolaikinei gamybai pritaiko 19 a. pieno gamybos receptūras. Paskanaukite vienintelės Lietuvoje 40% grietinės, džiovintų varškės sūrelių, geriausio lietuviško sviesto, tikro pieno ar rūgpienio,- visi jie aklų* degustacijų metu, tiek specialistų, tiek paprastų pirkėjų, nuolat pripažįstami geriausiais savo kategorijoje:
2012 m. vartotojų
išrinktas
MYLIMIAUSIU PIENO PREKĖS ŽENKLU
išrinktas
MYLIMIAUSIU PIENO PREKĖS ŽENKLU
POPULIARIAUSIAS pasterizuotas pienas Lietuvoje, 2012 m.
Apdovanotas diplomu konkurse „AGRO BALT“, 2010 m.
Apdovanotas aukso medaliu konkurse
“LIETUVOS METŲ GAMINYS”, 2010 m.
Apdovanotas diplomu konkurse „AGRO BALT“, 2010 m.
Apdovanotas aukso medaliu konkurse
“LIETUVOS METŲ GAMINYS”, 2010 m.
POPULIARIAUSIA
grietinė Lietuvoje,
2012 m.
grietinė Lietuvoje,
2012 m.
POPULIARIAUSIAS
fermentinis sūris
Lietuvoje 2011 m.
fermentinis sūris
Lietuvoje 2011 m.
Apdovanota aukso medaliu
“LIETUVOS METŲ GAMINYS”,
2007 m.
“LIETUVOS METŲ GAMINYS”,
2007 m.
Apdovanota diplomu konkurse
"LIETUVOS METŲ GAMINYS“,
2002 m.
"LIETUVOS METŲ GAMINYS“,
2002 m.
Cituojame ir rekomenduojame paskaityti
Leonas Mulevičius. Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje. Vilnius, 2003
http://www.musupaveldas.lt/lt Lietuvos dvarai ir pilys
